Reishi (lot. Ganoderma lucidum) — blizgantysis pintingrybis, kurį kinai vadina „Ling Zhi”, o japonai — „Mannentake”. Abu pavadinimai reiškia maždaug tą patį: grybas, susijęs su ilgaamžiškumu. Ir nors „nemirtingumo grybas” skamba kaip marketingo triukas, už šio pavadinimo slypi daugiau nei 2000 metų naudojimo istorija ir augantis mokslinių tyrimų skaičius.
Kas yra Reishi ir kur jis auga?
Reishi yra medienos grybas, augantis ant nugriuvusių ar silpnų lapuočių — ypač ąžuolų ir klevų. Laukinis reishi yra retas: jis randamas tik keliuose iš 10 000 medžių. Todėl šiandien beveik visas reishi auginamas kontroliuojamomis sąlygomis — ant medienos substrato arba grūdų.
Būtent blizganti, lakuota kepurėlė (raudonai rudos spalvos) yra atpažįstamiausia jo savybė. Žalias reishi yra kietas kaip mediena ir kartus — jo nevalgysite kaip baravyko. Reishi vartojamas tik kaip ekstraktas: arbata, milteliai ar kapsulės.
Kaip Reishi veikia organizmą?
Reishi klasifikuojamas kaip adaptogenas — medžiaga, padedanti organizmui prisitaikyti prie streso (fizinio, emocinio, aplinkos). Pagrindinės veikliosios medžiagos:
- Beta-gliukanai — polisacharidai, kurie moduliuoja imuninę sistemą. Ne „stiprina” viena kryptimi, o balansuoja: ramina per aktyvų imuninį atsaką ir aktyvina silpną
- Triterpenai (ganoderinės rūgštys) — priešuždegiminės medžiagos, kurios taip pat mažina histamino išsiskyrimą (todėl reishi tiriamas ir alergijai)
- Polisacharidai — palaiko žarnyno mikrobiotą, kuri yra tiesiogiai susijusi su imunitetu ir nuotaika
Ką sako mokslas?
Reishi yra vienas plačiausiai tirtų funkcinių grybų. Štai keletas svarbiausių radinių:
Imunitetas: 2019 m. sisteminė apžvalga (Journal of Ethnopharmacology) parodė, kad reishi beta-gliukanai aktyvina NK (natūralias žudikes) ląsteles ir makrofagus — pirminės gynybos linijos ląsteles.
Stresas ir miegas: 2012 m. tyrimas (Journal of Medicinal Food) su 132 dalyviais parodė, kad 8 savaičių reishi vartojimas reikšmingai sumažino nuovargio jausmą ir pagerino savijautą, palyginti su placebu.
Uždegimas: Triterpenai slopina NF-κB — pagrindinį uždegiminio atsako signalų kelią. Tai aktualu ne tik ligoms, bet ir kasdieniam „tyliam” uždegimui, kurį sukelia stresas, miego trūkumas ir prastas maistas.
Kodėl Reishi ypač aktualus pavasarį?
Pavasaris organizmui — tikras iššūkis:
- Sezoninės alergijos — reishi triterpenai mažina histamino išsiskyrimą, kas gali padėti lengvesnėms alerginėms reakcijoms
- Po žiemos nusilpęs imunitetas — beta-gliukanai padeda imuninei sistemai „atsigauti” ir efektyviau reaguoti
- Pavasarinis nuovargis ir stresas — adaptogeninis poveikis padeda kūnui prisitaikyti prie besikeičiančio ritmo, ilgėjančių dienų ir naujo tempo
- Miego sutrikimai — laiko keitimas ir šviesos pokyčiai sutrikdo miegą; reishi padeda nervų sistemai nusiraminti vakarais
Reishi neduoda greito efekto kaip kofeinas. Jis veikia kaip kasdienė investicija — po 2–4 savaičių pastebite, kad tiesiog jaučiatės geriau, ramiau, atspariau.
Kaip vartoti Reishi?
Dažniausios formos:
- Ekstrakto milteliai — maišomi į kavą, kakavą, kokteilius. Pati populiariausia forma, nes lengvai integruojasi į kasdienybę
- Kapsulės — patogu tiems, kurie nenori jausti skonio
- Arbata — tradicinis būdas. Užpilkite kartu su kitomis žolelėmis
Svarbu: ieškokite dualiniu būdu (karštame vandenyje + alkoholyje) ekstrahuoto reishi — tik taip gaunami ir polisacharidai, ir triterpenai. Paprasti grybų milteliai (tiesiog sumaltas grybas) neišlaisvina veikliųjų medžiagų.
Ryytas funkcinėje kavoje Reishi yra vienas iš trijų pagrindinių ingredientų — kartu su Lion’s Mane ir Cordyceps. Vienas puodelis per dieną, be kofeino, su visa adaptogenine nauda. Pažiūrėkite čia.